Žaidimas su Styga

Vakar buvo tiesiog nuostabus vakaras, sniegas, tyla, ramybė ir jokio vėjelio. Pastaruoju metu labai daug jodavau, vis jojau jojau ir jojau, maždaug 5 kartus per savaitę, bet atėjo toks laikas (ir man, ir manau Stygai), kai norisi nejot, o tiesiog pabendraut, pažaist.

Taigi pasiėmiau klikerį, prisikroviau kišenes skanėstų, ir išmokiau Stygą pagal komandą šokt per kliūtį:) Šitas mielas padarėlis absoliučiai nemėgsta šokinėt, pirmą kartą pamačius kliūtį ji pradeda ožiuotis, nusukinėt, keist kryptį ir “skačkuot” kuo toliau nuo kliūties. Bet vakar įvyko kažkoks stebuklas (maždaug 20-ties minučių eigoj), Styga pradėjo šokt neverčiama ir nevaroma! Pirmą kartą mačiau ją taip noriai einančią prie kliūties, su azartu šokančią, netgi priėjus prie gana didelės kliūties (mums), kažkur 50-70 cm, ji šokdavo iš vietos davus komandą..

Taigi

Vakar buvo stebuklingas pavasario vakaras

O aš žaidžiau su stebuklingu žirgu

Kaip pasakoj