Paprasta ir aišku. Apie rankas. Adolfas Kastneris
“Pagrindinis reikalavimas, kad rankos būtų arti viena kitos, gali net liesti viena kitą. Tai vienintelis būdas raiteliui jausti bendrą abiejų pavadžių efektą ne tik arklio galvai ir kaklui, bet ir pasturgaliui.”
5 Komentaras »
Parašykite komentarą
-
Paskutiniai
-
Nuorodos
-
Archyvai
- 2010 kovo mėn. (1)
- 2009 gruodžio mėn. (1)
- 2009 balandžio mėn. (1)
- 2009 sausio mėn. (1)
- 2008 gruodžio mėn. (1)
- 2008 spalio mėn. (1)
- 2008 vasario mėn. (1)
- 2008 sausio mėn. (5)
-
Kategorijos
-
RSS
Entries RSS
Komentarų RSS
Ar tu pati sutinki su šiuo teiginiu?
Zinok dar neturiu pakankamai kompetencijos..Aiksu isbandzius, ir man zymiai maloniau jot, kai rankos arti viena kitos negu isskestos i salis, jautrumas tikrai didesnis.
Hmm.. kaip ydomu, man atvirkčiai ranku artumas kažkaip nelimpa, žymiai geriau jaučiu save ir žirgo galvą tik tada kai rankas laikau tikrai plačiai ir dar atgal atstūmus, tada toks jausmas, kad tarsi ne tik prašai arklio judėt pirmyn, bet dar ir save neši kartu su juo. O vat kai rankos arti viena kitos, nemoku išlakyti minkšto kontakto, ranka darosi sunki ir kieta.
Aha, labai keistas pasakymas… Arkliui labai svarbu atidarytas pavadys kartais… Ir prie kaklo glundantį turėtų jausti tik vieną pavadį – tarsi sienelę… Ir kaip jojant suglaustom rankom tam tikruose manevruose jų nekryžiuoti?.. Suglaudus rankas lengva laikyt – o va pečių plotyje – jau reikia tobulesnių įgūdžių
tai galima jot laikant rankas arti viena kitos, atidaryt vieną ar kitą pavadį, kai reikalauji galvos pasukimo. Visą laiką aišku neišlaikysi..(nors pradėjau atidarinėt tik po Cezario pamokų, seniau visada laikydavau ranka prie rankos, o visokius pasukimus bandydavau grynai iš sėdėsenos)