Žaidimas su Styga

Vakar buvo tiesiog nuostabus vakaras, sniegas, tyla, ramybė ir jokio vėjelio. Pastaruoju metu labai daug jodavau, vis jojau jojau ir jojau, maždaug 5 kartus per savaitę, bet atėjo toks laikas (ir man, ir manau Stygai), kai norisi nejot, o tiesiog pabendraut, pažaist.

Taigi pasiėmiau klikerį, prisikroviau kišenes skanėstų, ir išmokiau Stygą pagal komandą šokt per kliūtį:) Šitas mielas padarėlis absoliučiai nemėgsta šokinėt, pirmą kartą pamačius kliūtį ji pradeda ožiuotis, nusukinėt, keist kryptį ir „skačkuot“ kuo toliau nuo kliūties. Bet vakar įvyko kažkoks stebuklas (maždaug 20-ties minučių eigoj), Styga pradėjo šokt neverčiama ir nevaroma! Pirmą kartą mačiau ją taip noriai einančią prie kliūties, su azartu šokančią, netgi priėjus prie gana didelės kliūties (mums), kažkur 50-70 cm, ji šokdavo iš vietos davus komandą..

Taigi

Vakar buvo stebuklingas pavasario vakaras

O aš žaidžiau su stebuklingu žirgu

Kaip pasakoj

Nuno Oliveira. Trumpai.

A rider must work on developing himself at least as much as his horse.

The rider must be relaxed. „Only the rider who is free from any contraction will have a horse equally free from contraction.“

Tiesa?

Jojimas..sudėtingas menas. Žinių daugybė ir įvairių. Prisigaudai jų iš visur, perkoši per savo prizmę ir susintezuoji naują požiūrį į tai kaip elgtis, kaip jot, kaip treniruot.. Ir kiekvienas savaip, skirtingai..tai kur ta tikroji tiesa? Turbūt tiesiausias kelias į ją – įsiklausymas į žirgą. Ta proga ir citata:

„Geras jojimo mokytojas moko ne tik kaip valdyti žirgą, bet vis atkreipia ir atkreipia savo studentų dėmesį, kad geriausias mokytojas yra žirgas. Įsiklausyt į juos, mokytis suprast jų kalbą yra pati svarbiausia ir ilgiausia raitelio treniravimo dalis.“ Dorothee Faltejsek

Snieguota

Ech, šiandien oras buvo tiesiog tobulas. O Styga nuostabi!

Filosofiška nuotaika

„Mirties baimė daro nelaimingą kiekvieną turtuolį – ji gimsta iš baimės netekti.“ Seneka

„Taigi įsidėmėk: nedrebėsiu paskutinę valandą, jau iš anksto esu jai pasiruošęs….Tu šlovink ir mėgdžiok tą, kuriam neapmaudu mirti, nors gyventi dar miela. Argi vyriška išeiti varomam? Vyriškumas štai kas: nors mane ir  išvaro, elgiuosi taip, tarsi išeičiau savo noru. išminčiaus niekas niekada neišvaro, nes būti išvarytam – tai būti išvytam iš ten prieš savo norą. Išminčius nieko nedaro prieš savo norą. Jis išvengia prievartos, trokšdamas to, kas neišvengiama. Lik sveikas. Seneka „Laiškai Liucijui“

„Leisk man maldauti, kad ne užstotumei mane nuo pavojų, bet kad suteiktum man drąsos juos pasitikti.

Leisk man prašyti, ne kad numalšintum mano skausmą, bet kad duotum širdžiai stiprybės jį nugalėti.

Leisk man ne sąjungininkų dairytis gyvenimo kovos lauke, bet pasitikėti savo jėgomis.

Leisk man išsigelbėti ne pabėgant siaubo apimtam, bet viliantis ištvermės pasiekti laisvę.

leisk man, kad nebūčiau bailys, jaučiąs tavo malonę vien pasisekimuose; bet leisk man ir nelaimėse matyti tavo ranką.“  Tagore

„Žmogus trukdo pats sau“ Tagore

Per laukus

Sugalvojau vel cia ka nors parasyt (eqwus deka:)

Papasakosiu apie tai, kaip jojau ant nuostabaus žirgo, po suarta žeme, nukritusiais lapais kvepiančius laukus. Šitas kvapas man primena kažką malonaus, vaikystę, pasaką.

Išjojom anksti ryte, prajojom pro miegantį gyvenamųjų namų kvartalą, kol pasiekėm pamiške vedantį kelią – visą apkritusį lapais, o iš dešinės nuokalnė ir didžiuliai suarti laukai. Po kurio laiko įjojom į krūmynus. Ten esu mačius stirnų, lapę. Styga norėjo lėkti, tiesiog kunkuliavo energija. Pradėjom risčiuot. Maniau, kad eilinį kartą nuskrisim nežmoniškai greita ir kračia risčia, bet..ne. Kažkaip pavyko sutramdyt tą energiją – ir žinot kaip? Visišku atsipalaidavimu – atlaisvinau pavadžius, atlošiau pečius ir pradėjau giliai (ir su pasimėgavimu) kvėpuot.. Galų gale išlindom iš krūmynų, tiesiai į gražius lygius laukus. Styga pradėjo zovaduot. Išbandžiau portugalo patarimą – išoriniu pavadžiu sulėtint zovadą, nelabai pavyko, bet buvo įdomu. Norėtųsi ne vien lakstyt po laukus, o padaryt įdomesnių pratimų, bet labai nepasitikiu savo pusiausvyra ir sėdėsena..bijau, kad reikalaudama sunkesnių dalykų, aš jai trukdysiu. Manau, kad jot reikia visiškai atsipalaidavus, su pasimėgavimu. kaip tai suderint su tikru darbu?

Paprasta ir aišku. Apie rankas. Adolfas Kastneris

„Pagrindinis reikalavimas, kad rankos būtų arti viena kitos, gali net liesti viena kitą. Tai vienintelis būdas raiteliui jausti bendrą abiejų pavadžių efektą ne tik arklio galvai ir kaklui, bet ir pasturgaliui.“

Pabaik pamoką džiaugsmingai

„Pamokos pabaigoje nereikalauk iš arklio, ko jis dar negali lengvai ir su džiaugsmu atlikt. Visada pabaik pamoką kuo nors, ką arklys gali lengvai ir džiaugsmingai atlikt, kad būtų priežastis pagirti ir parodyti meilę.“ P. Spohr

Lao Tzu

„Stovėsi ant pirštų galų – jausies netvirtai.

Eisi dideliais žingsniais – greitai pavargsi.

Stengsies visiem įtikt – trūks supratimo.

Demonstruosi savo teisumą – tapsi tuščias.

Liaupsinsi save – nesulauksi pagarbos.

Išpūsi pasiekimus – neilgai išlaikysi..“

„Neužkariauk pasaulio jėga,

Tik pasipriešinimą sukelia jėga.

Erškėčiai užaugs, kur armija praeis.

Metai kančių lydės didelę pergalę.

Daryk tik tai, kad reikia daryti.

Nenaudodamas jėgos.“

„Pranašesnio dorumo asmuo

Atkakliai nesilaiko savo dorumo

Dėl šios priežasties, jis turi dorumo.

Prastesnio dorumo asmuo

Niekada nenustoja matyt savo dorumo;

Dėl šios priežasties, jam trūksta dorumo.“

„Svarbu būti kilniam,

Ir dar priimti kuklumą kaip pagrindą.

Svarbu būti didžiam,

Bet priimti mažumą kaip pagrindą.“

„Pasitenkinimas kyla iš žinojimo, kad būti patenkintam yra amžinas pasitenkinimas.“

filosofiniai aspektai

„Žiaurumas prasideda, kur baigiasi žinios. Jį lydi prievarta ir abejingumas.“ Charles de Kunffy

„Nekantrumas ir žmogaus natūra valdyti kitas būtybes yra didžiausias partnerystės su žirgu priešas.“ Walter Zettl

„Jauni lipdytojai – kaip tvirti ąžuolai, seni – kaip lankstūs gluosniai.“

„Mes mėgdžiojame savo mokytojus tik dėl to, kad patys dar nesame meistrai, ir dėl to, kad taip darydami, mes sužinome tiesą apie tai, ko neįmanoma pamėgdžioti.“

 “Tarp meistro ir mokinio nėra paslapčių perdavimo. Mokymas nėra sunkus, klausymas tuo labiau nėra sunkus, bet kas iš tikrųjų sunku – tai suvokti, ką tu turi savyje ir sugebėti tai panaudoti.”

„…be tuščios ertmės, dubens nebūtų įmanoma užpildyti turiniu.“ Kenneth Beittel